Meno projektas

“ HOMO FABER. Hipotetinės skulptūros ”

 

Meninis tyrimas

“Nuo mito iki metodo. Generatyvinių sistemų estetika.”

   Nors dauguma meno teorinių diskusijų pripažįsta, kad generatyvinis menas nėra tik skaitmeninėmis priemonėmis apribota praktika, vis dėl to paplitęs šio termino naudojimas yra dažnai suprantamas kaip nuoroda į skaitmeninio meno rūšis.  

 

 

 

Dėl šios priežasties, kompiuterinį generatyvinį meną reiktų traktuoti kaip vieną iš jo porūšių, nes šiandieną, kūrybos praktikos, susijusios su generatyvumo principu, vis dažniau aptinkamos žvelgiant į meno praktikas kurių struktūrinė sandara konkrečiai orientuota į originalą, analogija, medžiagiškumą, performatyvumą. 

 

Platesnėje traktuotėje, generatyvinė kūrybos strategija, ko gero, gali būti atrasta bet kuriame kūrinyje. Tokio principo žymės gali būti aptinkamos net toli siekiančioje meno istorijoje, aišku, juose pasireiškiančio generatyvumo intensyvumas skiriasi nuo šiandienos. 

 

Siekiant išplėsti požiūrį į kūrinio sandarą, reikalingas tam tikro žodyno sudarymas. Toks žodynas padėtu labiau suvokus reiškinį ji pritaikyti šiuolaikinio meno praktikoje. Mano subjektyvia nuomone, kuri iš esmės paremta intuiciją,  tai yra vienintelė, šiandiena prasminga,  kūrybos strategija.  Visą savoku paletė, atspindinti šiandienos sintetinį žinijos pobūdi, yra sudarčę Stewen jau tspindinti šiandienos aplinkybes ir jų sąryšio su istorine perspektyv reiškinį padėsiantis apibūdina sąvokos sudarymassąsajų tinklas tarp senovės dailės, tikimybių bei kompleksiškumo teorijų ir techninės meno kūrinio būties yra mano tyrimo probleminis laukas.

 

    Ne tik generatyvinių sistemų panaudojimas, bet ir potencialas slypintis generatyvaus metodo metakūrybiškume yra tai, kas šiuos tyrimo laukus  sujungia į meninę praktiką. Meta tikslu tampa ne konkretaus meno kūrinio sukūrimas, o generuojančios mašinos-sistemos išradimas arba kūrybiškas jau egzistuojančios mašinos perkonstravimas, ją pritaikant estetinių objektų gausos generavimui.  Tokios mašinos gali veikti savaime, pagal iš anksto suprojektuotas instrukcijas, arba su daliniu žmogaus įsikišimu. 

 

Šis praktinis siekis iškelia artimus meno teorijai klausimus, kaip pavyzdžiui:

Kam priklauso autorystė, jeigu autorius kūrybos kontrolę perduodą išorinei sistemai? 

Ar generatyvi sistema gali būti traktuojama kaip kūrybiška? 

Ar sugeneruoti artefaktai yra menas? 

 

Jei generatyvinis menas yra daugiau nei vien tik skaitmeninio meno forma,  tai galimai tikėtinas generatyviumo principo panaudojimo apraiškos iki kompiuterio išradimo. Taip pat, atrodo, pagrįstai galima tikėtis, kad naujos technologijos ir sistemos sudarys naujas kūrybos sąlygas po skaitmeninėje epochoje.

   

Tyrimo eigoje  siekiu apžvelgti kaip technologijos, tokios kaip sintetinės biologijos, nanotechnologijos ir išmaniosios medžiagos gali įtakoti generatyvinio meno ateitį.

 

Generatyvinio metodo aspektų tyrinėjimas gali atskleisti daug naujo apie kūrybinės žmogaus sąmonės, bei technologinės žmogaus natūros santykius ir vieno įtaką kitam. Gali būti, kad  technologijos nuves kūrybinį impulsą paskui save, o to įtakoje pakitusi  visuomenės sąmonė bei vertinimo kriterijai neprieštaraudami priims virtualią realybę kaip tikrą. 

 

 

 

iuolaikinio meno tyrimas gali padti suprasti mogaus krybikumo reikin, abipusai aktyvjo ryšį su pasauliu, vieno kitam takas ir ito kylanius pokyius kultriniam lauke, krinio atsiradimo slygas bei jo suvokim.

Gilberto Simondono painimo teorijose keliamas techninio mogau ir technins gamtos evoliucijos polikumas vardinamas kaip vienas ir tas pats technologinis mentalitetas. Svarbu paymti, kad per laiksusiformavs negatyvus poiris technologijas jo apmatymdka ikeliamas kaip pozityvi tikroji mogaus gamta, jo btis.

Projekto tiriamoji dalis ir siekia atskleisti ios temos panorammeno lauko kontekste. Techninio- gaminanio mogaus “ Homo faber” fenomenas kaip vienas idaugelio mogaus binominiu charakteristik, ia akimirka atrodo kaip atspirties takas kuriame intuityviai jauiu galintis pradti tyrimo kelion. Kelione kurioje paaiks, ar krybingalia yra pajgi suvaldyti technologinintelektar pasitelkdama ja technologins natros pavidale yra pajgi tik vadovauti jo dalyvavimui unikaliame krybos procese.

Nors dauguma meno teorinidiskusijpripažįsta, kad generatyvinis menas nra tik skaitmeninmis priemonmis apribota praktika, vis dl to paplits io termino naudojimas yra danai suprantamas kaip nuoroda skaitmeninio meno rūšis.

Dl ios prieasties, kompiuteringeneratyvinmenreikttraktuoti kaip vienijo porūši, nes iandien, krybos praktikos, susijusios su generatyvumo principu, vis daniau aptinkamos velgiant meno praktikas kuristruktrinsandara konkreiai orientuota analogij, performatyvum.

Platesnje traktuotje, generatyvinkrybos strategija, ko gero, gali bti atrasta bet kuriame krinyje. Tokio principo yms gali bti aptinkamos net toli siekianioje meno istorijoje, aiku, juose pasireikianio generatyvumo intensyvumas skiriasi nuo iandienos.

Siekiant iplsti poirį į krinio sandar, reikalingas tam tikro odyno sudarymas. Toks odynas padtu labiau suvokti reikinir jo metodus pritaikyti iuolaikinio meno praktikoje. Mano subjektyvia nuomone, kuri kol kas paremta intuicij, tai yra vienintel, iandiena prasminga,

krybos strategija. Visnaujsvoksrašą, atspindinti iandienos inijyra sudars filosofas Stephen'as Wright'as , savo darbe “Naudotojo odynas”, ios svokos svarbios naujo pasaulio atmosferos suvokimui, jo ssajsu istorine perspektyva persvarstymui. Tai tampa mano tiriamojo darbo gairmis, kur dalinai remsiuosi tyrindamas ateities krinio atsiradimo slygas. Krinio reikinio apibdinimas svokssajtinkltarp senovs dails, tikimybi, kompleksikumo teorijir technins meno krinio bties yra mano tyrimo probleminis laukas.

Taip atsiliepiant pakitusias iandienos aplinkybes irykja tiriamojo darbo udavinys, susijuss su autoriaus arba kurianiojo subjekto lūžiu bei jo naujos sampratos teisinimu. Nauja autoriaus strategija, suvokiant jkaip kolektyvinkrybikai konstruojammain, o meno krin- kaip kitprie jo prijungtmain, leidia atmesti bet kokiskirttarp mogaus ir mainos, organinio ir neorganinio, natralaus ir dirbtinio, biologinio ir technologinio, subjektyvaus ir objektyvaus.

Ne tik generatyvinisistempanaudojimas, bet ir potencialas slypintis generatyvaus metodo metakrybikume yra tai, kas iuos tyrimo laukus sujungia meninpraktik. Meta tikslu tampa ne konkretaus meno krinio sukrimas, o generuojanios mainos-sistemos iradimas arba krybikas jau egzistuojanios mainos perkonstravimas, jpritaikant estetiniobjektgausos generavimui.

Tokios mainos gali veikti savaime, pagal ianksto suprojektuotas instrukcijas, arba su daliniu mogaus sikiimu.

iabstrakimaintinkle vykstanti kolektyvinio subjekto kryba tampa udaviniu, siekianiu naujo krybinio proceso iaikinimo, naujkompozicinidsningumbei terminformulavimo. Krybos proceso apibdinimas kaip produktyvistrategijorientuotų į naujas krimo galimybes nesiekianias vieno fiksuoto krinio.

is praktinis siekis ikelia artimus meno teorijai klausimus, kaip pavyzdiui:
Kam priklauso autoryst
, jeigu autorius krybos kontrolperduodiorinei sistemai? Ar generatyvi sistema gali bti traktuojama kaip krybika?
Ar sugeneruoti artefaktai yra menas?

Jei generatyvinis menas yra daugiau nei vien tik skaitmeninio meno forma, tai galimai tiktinas generatyvumo principo panaudojimo apraikos iki kompiuterio iradimo. Taip pat, atrodo, pagrstai galima tiktis, kad naujos technologijos ir sistemos sudarys naujas krybos slygas po skaitmeninje epochoje.

Tyrimo eigoje siekiu apvelgti kaip technologijos, tokios kaip sintetins biologijos, nanotechnologijos ir imaniosios mediagos gali takoti meno krinio ateit.

Gauti rezultatai pasitarnaut“Generatyvinio metodo” praktinio vadovo sudarymui, kurio siekis btgeneratyvinestetikapibrėžti kaip operacij, taisykliir teoremkombinacijas, kurios galtu bti pritaikytos materijos tvarkymui ar panaudotos smoningam, metodikam estetinibviprodukavimui.

Generatyvinio metodo aspekttyrinjimas gali atskleisti daug naujo apie krybins mogaus smons, bei technologins mogaus natros santykius ir vieno takkitam. Gali bti, kad technologijos nuves krybinimpulspaskui save, o to takoje pakitusi visuomens smonbei vertinimo kriterijai neprietaraudami priims virtualirealybkaip tikr.

 

 

EisenScript code 

 

set translation [0 0 -20]

set rotation [1 0 0 0 1 0 0 0 1]

set pivot [0 0 0]

set scale 0.3375

set background #999

set perspective-angle 60

set maxobjects 42

set raytracer::shadows false

set raytracer::light [0,20,-29]

 

R1

rule R1 {

  {rz 45  x 2.5 y -1  rz -90  } R1

  

}

 

R1

rule R1 {

  {rz -45  x -2.5 y 1  rz 90 brightness 1 color white } R1

  

{ z 0 s 1.25 2.5 0.08 } box 

}

 

R2

 

rule R2 {

  {rz 45  x 2.5 y -1   rz -90  } R2

  

}

 

R2

 

rule R2 {

  {rz -45  x -2.5 y 1   rz 90 brightness 0,8 color grey } R2

  {  s 1.25 2.5 0.08 } box 

}

 

Pasiruošęs. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek kartų turėjau perrašyti savo vardą. Pradžioje didžiosiomis raidėmis, kol neužsipildė abi puslapio pusės. Tuomet su absoliūčios ramybės veidu man buvo įteiktas dar vienas egzemplioris, kuris palaipsniui, bet lėtai pildėsi. Su kiekvienu mano paties vardiklio įrašu jame mačiau tą lėtą progresą. Tą pokytį, kuris buvo visų mūsų susirinkimo tame ankštame kabinete priežastimi, tuomet mažosiomis raidėmis tęsiau ant dviejų priešais mane padėtų lapų.