About this exposition
Raktažodžiai: autorius, postprodukcija, meta kūryba, generatyvumas,
Atsiliepiant į šiandienos informacinių ir technologijų raidą, savo projekte siekiu tirti autoriaus arba kuriančiojo subjekto kismus. Klasikinė autorystės samprata ir subjektyvumas, šiuolaikinio meno kūriniams vis labiau įsitraukiant į elektroninių medijų sferą, tampa nykstančiu reiškiniu. Šių priežasčių įtakotas, pagrindinis projekto siekis yra įvardinanti naują autoriaus sampratą, bei suformuluoti iš to kylančias sąvokos problemas ir kūrybos strategijas.
Kūrybinėje projekto dalyje, plėtodamas N. Bourrioud “postprodukcijos” sąvoka, kurios pagrindas yra kultūrinių elementų perkūrimas, tyrinėju meta kūrybiškumą, generatyvias kūrybos strategijas, bendraautorystę. Technologinis progresas ir jo suteikiamos naujos galimybės tik išryškina pokyčius vaizduojamojo meno lauke, kur fizinę “įgudusią ranką” ir tradicinius dailininko gebėjimus keičia strategiškai naujos kūrybos formos. Vietoje klaidingai įsivaizduojamo amatininko rankos amputavimo, šių priemonių dėka, jai pridedamos papildomos funkcijos tokios kaip: plagijavimas, apropriacija, paskirties keitimas, perdarymas ir atranka, iškirpimas ir įklijavimas, informacijos kolekcionavimas ir jos žymėjimas. Ne konkretaus meno objekto kūrimas, bet generatyvinės mašinos išradimas arba egzistuojančios mašinos perkonstravimas, ją pritaikant objektų gausos generavimui, tampa meta kūryba. Generatyvumas – sąvoka kilusi iš psichosocialinės raidos mokslininko E. Eriksonui samprotavimų apie asmenybės kismą buvo adaptuota J. Zittraino siekiant apibudinti technologinės sistemos ar platformos galimybes kurti, naudojant baigtinį ženklų ar taisyklių skaičių, neribotą aibę rezultatų.
Sąsajos tarp projekto teorinės ir praktinės dalies kuriasi studijuojant tokias sąvokas kaip: W.Benjamino “totalinė bendrautorystė”, G.Simondono “individuaciją”, R.Barthes’o “autoriaus mirties atvejis“, Gilles’io Deleuze’o ir Felixo Guattari “mašinalus materializmas”.
Apie 1900 metus, beveik tuo pačiu metu kai yra išrandamas genijus, techninė reprodukcija pasiekė tokį lygį, kad savo objektu pavertė ne tik visus ankstesnius meno kūrinius, ne tik pradėjo iš esmės transformuoti jų poveikį, bet išsikovojo vietą tarp meninės veiklos formų̨. Techninis meno kūrinio reprodukavimas, natūraliai padėjo pagrindą inovacijoms, kurių dėka, XX a. pabaigoje programinės įrangos stipriai paveikė kultūros lauką.
Naudotis duomenų̨ bazėse ir bibliotekose saugomais elementais tampa savaime suprantamu standartu, o pačių elementų sukūrimas nuo nuo nulio tapo išimtimi. Internetas yra puiki šios logikos realizacija. Tai vientisa ir gigantiška grafikos, nuotraukų̨, vaizdų, garsų, dizaino maketų, programinių kodų ir tekstų biblioteka, kurios kiekvienas elementas yra laisvai prieinamas naudojimui. Šios strategijos atsispindi darbastalyje kuriame interpretuojant Prometėjo (kaip technologinės alegorijos) mitą pateikiant medžiagišką šio mito iliustraciją.
Keywords: author, postproduction, meta creativity, generativity
In response to today's information and technological developments, in my project I seek to investigate the author or creator’s change. Classical authorship and the concept and subjectivity becomes dwindling phenomenon as contemporary art works increasingly gets involved in to electronic media sphere. The main aim of my project is to formulate emerging concept of new authorship, creative strategies and problems related with this. Interactions between the theoretical and the practical settles in the study of such concepts as: W. Benjamin “Total authorship”, G.Simondon “Individuation”, R.Barthes “Death of the author“, Gilles Deleuze and Felix Guattari “Automatical materialism”.
Access to databases and libraries of stored elements becomes itself an intelligible standard, and the same elements of the creation from scratch has become the exception. Internet is realized perfect example of this logic. It is a continuous and gigantic library of graphics, pictures, images, sounds, design layouts, software code and texts, which every element is freely available to use. This strategy is reflected in the “desktop” in which the interpretation of Prometheus (as technological allegory) myth which is illustrated thought material artefacts.
Copyrights
Comments are only available for registered users.