Laikas virtualiame pasaulyje
Einšteinas savo tyrimuose apie laiką teigė, kad laikas yra baigtinis. Nepaisant to, gyvendami šiandien mes žinome (ar bent jau tikimės), kad rytoj nebus pasaulio pabaigos, taigi įsivaizduojame, kad nežinome apie laiko pabaigą. Yra žinoma, kad rytoj vėl pakils saulė, bus nauja diena ir taip tęsis tol, kol gyvenimas baigiasi. Mes nežinome, kada bus pabaiga, bet žinome, kad greičiausiai vieną dieną tai įvyks.
Skaitmeninis laikas yra baigtinis, t.y. jis turi iš anksto žinomą ir apibrėžtą pabaigą. Visa skaitmena yra sukurta žmogaus, todėl jo pabaiga yra apibrėžta iš anksto, kūrimo metu. Tą galima pamatyti iš 2000 metų lūžio ir sekančios, būsimos epocholipsės 2038 metais.
Skaitmeniniame pasaulyje laikas skaičiuojamas UNIX sistemoje, kuri prasidėjo 1970 m. sausio 1 d. 00:00:00. UNIX sistemoje laikas saugomas sekundėmis, pavyzdžiui, 2021-01-01 00:00:00 ir saugoma kaip 1609452000. Kadangi UNIX epocha prasidėjo 1970 m. sausio 1d., iš norimos datos atimamas šis laikas ir gaunamas skaičius sekundėmis. Vėliau šis skaičius yra konvertuojamas, formatuojamas ir atvaizduojamas žmonėms įprastu formatu. Šis laiko momentas nesikeičia nuo to, kurioje vietoje yra žmogus, taigi, yra stabilus ir tinkamas naudojimui visose kompiuterinėse sistemose.
2000 metų problema, dar žinoma kaip Y2K (Year 2000) problema arba tūkstantmečio klaida. Situacija nutiko dėl kalendoriaus duomenų formatavimo ir saugojimo. Kai 1960-aisiais pirmą kartą buvo pradėtos rašyti sudėtingos kompiuterinės programos, inžinieriai metų užrašymui naudojo dviejų skaičių kodą, atmesdami „19“. Pavyzdžiui, užuot naudodami 1970, jie sistemoje rašė 70. Taip buvo daroma dėl vietos taupymo (vieta visais laikais daug kainuodavo). Artėjant 2000 metams buvo neaišku, kaip sistemos supras datas. Buvo spėjama, kad 2000 metai bus suvokiami kaip 1900. Bankai, transportas, visa programinė įranga buvo paveikti šio įvykio, nors ir buvo tam ruoštasi.
Sekanti datos saugojimo problema bus 2038 metais. Problema vėl kils dėl UNIX epochos laiko: duomenys saugomi 32 bitų formato sveikaisiais skaičiais, kurių maksimalus skaičius atitinka šią datą ir laiką: 2038 m. sausio 19 d. 3:14:08. Konvertavus šią reikšmę, gauname 2 147 483 647. Pridėjus dar vieną minutę, gausime -2 147 483 647, t.y. mažiausią galimą vertę, o tai yra 1901 m. gruodžio 13 d. 08:45:52. Visi paveikti kompiuteriai galvos, kad nukeliavo į praeitį. Kai kurios sistemos negali apdoroti neigiamų skaičių ir pridėjus minutę išmestų klaidą, o tai lemtų, kad kai kurie kompiuteriai, mobilieji įrenginiai (pvz. Android) ir interneto serveriai pradėtų veikti su klaidomis arba išvis nustos veikti.
Pirmieji kompiuteriai buvo 16 bitų ir veikė su 16 bitų programine įranga, o tai reiškia, kad jie galėjo saugoti skirtingas reikšmes iki 216. Vėliau atsirado 32 bitų procesoriai, kurie galėjo saugoti iki 232 reikšmių. Sistemos saugojo laiką ir datą 32 bitų dalyse, o tai būtų tik 2 147 483 647 teigiamos reikšmės. Moderniausi procesoriai yra 64 bitų ir jie saugo iki 264 reikšmių, o tai yra 18 kvintilijonų. Taigi matoma, kad artimiausius visatos tūkstantmečius problemų su saugojimu jau neturėtų kilti.
Laiko daugialypiškumas
Virtualiame pasaulyje laiką matome daugialypį – viena dalis yra fiziniame pasaulyje, o kita – skaitmenoje. Skaitmenoje esantis laikas taip pat gali turi skirtingą laiko suvokimą. Tikrovėje esančio laiko negalime keisti, jis yra konstanta. Skaitmeniniame pasaulyje esančius laikus galime vadinti kintamaisias, kadangi bet kuriuo metu juos galime pakoreguoti.